Visas Pasaulis
Transpersonaline konferencija
 

Antrosios santuokos stabilumas

Giedrė Gutautė

Nors antrosios santuokos darosi vis labiau paplitusios pasaulyje, pavyzdžiui 2000 metais, 33% visų santuokų Kanados statistikos duomenimis, bent vienam iš sutuoktinių buvo antrosios, o trečdalis jų abiems buvo antrosios santuokos, antrosios santuokos daugelio tyrimų duomenimis yra mažiau stabilios, nei pirmosios. Skyrybos yra vienas iš didžiausią stresą keliančių gyvenimo įvykių. Jos dažniausiai yra susijusios su žymiu pasitenkinimo gyvenimu sumažėjimu. Neabejotina, jog skyrybos įtakoja ir intymius santykius, kurie seka po jų. Ne viename tyrime užduodami klausimai, ar ankstesnės partnerystės padidina santuokos nestabilumą? Ar vėlesnė partnerystė turi didesnį polinkį iširti dėl to, kad skyrybos jau yra patirtos, ar kaip tik, skyrybų patirtis skatina to nepatirti vėl? Tačiau vienareikšmiško atsakymo į šiuos klausimus nėra. Prieš tai buvusių santuokų ir skyrybų įtaka antrosioms santuokoms turi nevienareikšmišką poveikį.

Schneller D.P. ir kolegų 2004 metais atliktas tyrimas pagrindė idėją, kad išsiskyrę individai dažniausiai stengiasi pakeisti prieš tai buvusią netinkamą šeimos struktūrą ir stengiasi sukurti stipresnius ir pozityvius intymius ryšius. Tyrėjai apibūdina skyrybas kaip emocinį ir pažintinį procesą, kuris turi potencialą skatinti individo augimą ir atsinaujinimą. Schneller D.P. ir kolegų teigimu, tai, kaip žmonės suvokia savo skyrybų priežastis, įtakoja jų jausmus ir požiūrį į naujus ar potencialius santykius ir padeda jiems pajusti stipresnį savęs ir aplinkos įvykių kontrolės jausmą. Tokiu būdu žmonės gali jaustis galy keisti savo elgesį ar santykius, bei būti optimistiškesniais ateities santykių atžvilgiu. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad remdamiesi tuo, kaip suvokia skyrybų priežastis, tiriamieji sąmoningai pakeitė bendravimo modelius, požiūrį bei lūkesčius, ko tikisi iš savęs ir iš partnerio intymiuose santykiuose. Kai kurie vyrai teigė tapę atidesniais, empatiškesniais ir demokratiškesniais santykiuose. Dauguma vyrų teigė, kad prieš tai buvusioje santuokoje jie buvo pernelyg nelankstūs, kontroliuojantys ir dominuojantys arba pernelyg susirūpinę karjera ir finansiniu gerbūviu, tuotarp savo dabartiniuose santykiuose jie save laikė labiau orientuotais į intymumą.

Remiantis šiuo požiūriu galima būtų teigti, kad antrosios santuokos yra brandesnės, stabilesnės ir joms būdinga mažesnė skyrybų rizika. Tačiau statistika rodo kitokius rezultatus. Ankstesni tyrimai Didžiojoje Britanijoje parodė, kad antrosioms santuokoms yra būdinga didesnė skyrybų rizika. Antros santuokos skyrybų dažnumas yra apie 10% didesnis, nei pirmųjų santuokų atveju.

Iš kitos pusės, egzistuoja tyrimų, kurie nurodo, jog skyrybų poveikis vėlesniems santykiams gali daryti skirtingą įtaką priklausomai nuo lyties ir asmeninių savybių: Zimmer M. 2001 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonų tarpe prieš tai buvusios santuokos turi tendenciją destabilizuoti dabartinę santuoką, tuo tarpu vyrams prieš tai buvusi santuoka jokio pastebimo poveikio nedaro. Tačiau Steele F. ir kolegų tyrimas parodė, kad prieš tai buvusi vedybų iširimo patirtis verčia moteris būti atsargesnėmis kuriant antrą santuoką, tačiau sukūrus naują santuoką ji nepasižymi didesne skyrybų rizika, nei pirmosios santuokos. O štai kai kurių tyrimų duomenimis, moterims antrosiose santuokose būna net laimingesnės, už pirmąsias, nors vyrai ir pirmosiose ir antrosiose santuokose būna vienodai laimingi. Kiti tyrimai teigia, kad vyrai pirmose santuokose patiria didesnį psichologinį gerbūvį, nei antrą kartą susituokę vyrai. Kiti tyrimai skirtumų tarp pirmąjį ir antrąjį kartą susituokusių individų išvis neranda. Vis tik, galima teigti, jog egzistuoja skirtumas tarp to, ar santuoka yra pirmoji, ar antroji - antrosios santuokos yra kuriamos žmonių, kurie jau yra patyrę skyrybas, jiems gali būti labiau priimtinas skyrybų faktas, kaip problemų sprendimo būdas, bei jie gali turėti daugiau jėgų padaryti tai dar kartą.

Iš kitos pusės Steele F ir kolegų tyrimas atskleidė ir tai, kad yra moterų, kurios yra labiau linkusios skirtis, nei kitos, ir kad tai ne skyrybų patirtis, kuri didina jų skyrybų riziką antrojoje santuokoje, o jų asmeninės savybės. Ambert A-M. požiūriu, žmonės, kurie skiriasi kelis kartus panašu, jog yra kitokie, nei tie, kurie skiriasi vieną kartą, kai kurie iš jų turi daugiau asmenybės problemų, kiti yra mažiau įsipareigojantys santuokai. Luhmann M. ir Eid M. 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, jau santuokos pradžioje tie, kurie ateityje išsiskirs pasižymi mažesniu pasitenkinimu gyvenimu. Tyrimas parodė dar ir tai, kad tie, kurie skirsis ne vieną kartą yra žymiai mažiau laimingi pradžioje. Tikėtina, jog yra ryšys tarp įprasto žemesnio pasitenkinimo gyvenimu ir skyrybų kiekio, kurį asmuo patirs ateityje. Tie, kurie tuokiasi tik vieną kartą yra iš esmės laimingesni, nei tie, kurie tuokiasi du ar daugiau kartų. Laimingi žmonės yra labiau linkę susituokti ir likti susituokusiais, nei nelaimingi individai.

Antrosios santuokos skiriasi nuo pirmųjų santuokų dar ir tuo, jog jas kuria individai, turintys labiau komplikuotas gyvenimo istorijas, tame tarpe įvairūs gyvenimo kartu nesusituokus laikotarpiai, vaikai iš praeitų santykių, bei besitęsianti buvusio sutuoktinio įtaka. Antrojoje santuokoje skyrybų rizika didesnė dažniausia dėl antrosios santuokos komplikuotumo. Poskyrybiniai santykiai yra gan skirtingi. Vyrai ir moterys, kurių prieš tai buvusi santuoka ir skyrybos vyko traumuojančiomis aplinkybėmis, jaučiasi mažiau saugūs ir kitoje partnerystėje. Be to, antrąją santuoką kuria individai, kurie jau žino, kas tai yra skyrybų procesas ir gali būti mažiau pakantūs sutuoktiniui, kurio savybės siejasi su santuokos nestabilumu. Jie gali būti mažiau linkę eiti į kompromisus ir būti linkę greičiau nusivilti. Išsiskyrę žmonės santuoką supranta kaip mažiau romantišką ir suvokia ją kur kas pragmatiškiau, nei pirmąją santuoką kuriantys žmonės, tai parodo vieną iš daugelio potencialių skirtumų tarp pirmosios ir antrosios santuokos. Ši išsiskyrusių asmenų tendencija pragmatiškiau vertinti santuoką gali pasireikšti labai skirtingais intymių santykių aspektais kokybės prasme.

Antrosios santuokos nestabilumui labai didelį vaidmenį atlieka įvaikių buvimas. Dauguma tyrimų nurodo, kad moterims, vaikų iš prieš tai buvusių santykių turėjimas yra susijęs su padidėjusia antrosios santuokos skyrybų rizika, nors vyrams vaikų turėjimas iš prieš tai buvusios santuokos tokios įtakos antrajai jų santuokai ir neturi. O štai antrosios santuokos be vaikų iš ankstesnių santykių arba su vaikais gimusiais antrojoje santuokoje yra tiek pat stabilios, kaip ir pirmosios santuokos.

Panašu, kad prieš tai buvę santykiai daro įtaka vėlesniems santykiams. Nors, potencialiai atrodo, kad skyrybų patirtis turėtų skatinti individus kurti darnesnius santykius, tačiau kartais traumuojančių santykių ir skyrybų dėka patirtas nesaugumas perkeliamas ir į ateinančius santykius, kuris mažina antrosios santuokos stabilumą. Antrųjų santuokų stabilumą apsunkina ir pirmųjų santuokų vaikai, nors moterims, panašu, kad tai turi daugiau įtakos, nei vyrams. Šiaip ar taip, statistika rodo, kad antrosios santuokos išyra dažniau, nors panašu, kad pirmųjų skyrybų patirtis antrąją santuoką įtakoja įvairiai ir ganėtinai nevienareikšmiškai.

 

Naudota literatūra:

 

  1. Ambert A-M. (2005). Divorce: Facts, Causes, and Consequences; York University;

  2. Gottman J. M. (1993). A Theory of Marital Dissolution and Stability; Journal of Family Psychology 1993. Vol. 7. No. I. 57-75

  3. Luhmann M., Eid M. (2009) Does It Really Feel the Same? Changes in Life Satisfaction Following Repeated Life Events; Journal of Personality and Social Psychology © 2009 American Psychological Association 2009, Vol. 97, No. 2, 363–381

  4. Schneller D. P., Arditti J. A. (2004); After the Breakup: Interpreting Divorce and Rethinking Intimacy; Journal of Divorce & Remarriage, Vol. 42(1/2) 2004

  5. Steele F., Kallis C., Joshi H. (2006); The formation and outcomes of cohabiting and marital partnerships in early adulthood: the role of previous partnership experience; J. R. Statist. Soc. A (2006) 169, Part 4, pp. 757–779

  6. Teachman J. (2008) Complex Life Course Patterns and the Risk of Divorce in Second Marriages; Journal of Marriage and Family 70 (May 2008): 294–305

  7. Zimmer M. (2001);Explaining Marital Dissolution: The Role of Spouses’ Traits; SOCIAL SCIENCE QUARTERLY, Volume 82, Number 3, September 2001


 

120x120