Dailės terapija

Dailės terapija – tai raktas į save ir mus supantį pasaulį.

Kada paskutinį kartą laikėte rankoje teptuką? Dauguma iš mūsų tai darėme labai seniai, per piešimo pamokas. Ir tose pamokose dažniausiai nebuvo kalbama apie saviraišką spalvomis. Už tat šiandien vis dažniau iš psichologų girdime apie meninės saviraiškos poveikį žmogui, apie vieną iš meno terapijos rūšių - dailės terapiją. Kas tai yra, kaip tai vyksta ir kaip gali padėti suaugusiam žmogui?

Psichologė Justina Gervytė pasakoja, kad dailės terapija kaip gydymo metodas, besiremiantis menine kūryba, pradėta naudoti XX a. pradžioje. Pats dailės terapijos procesas turi terapinį poveikį, o užsiėmimų metu sukurti darbai padeda spontaniškai, be proto kontrolės išreikšti save ir savo pasąmoninius išgyvenimus simbolių bei vaizdinių pagalba. Tačiau vėliau dailės terapija buvo pradėta taikyti daugybe kitų tikslų, ne tik spręsti psichologinias problemas.

Kokiais tikslais Jūs taikote dailės terapiją?

Pagrindinis mano tikslas – padėti užsiėmimų dalyviams pažinti ir priimti save, bei rasti sau svarbius atsakymus esamoje gyvenimo situacijoje. Tai gali būti susiję su savo asmenybės ugdymu, su sudėtingų santykių koregavimu, su įvairių baimių ir savęs ribojimų įveikimu, su pasitikėjimo savimi ugdymu, kūrybiškumo lavinimu, savęs ir savo jausmų pažinimu.

Kuo ir kokiems žmonėms naudinga dailės terapija?

Vaikams dailės terapija padeda įveikti baimes, pažinti savo jausmus, ugdo emocinį atsparumą. Šeimoms užsiėmimai su spalvomis gali padėti pamatyti savo silpnąsias ir stipriasias puses, narių vaidmenis, poreikius. Poroms – padėti geriau suprasti savo konfliktų priežastis, kelti bendrus tikslus, stiprinti turimą santykį. Komandoms – suprasti grupės narių vaidmenis, pagal poreikį juos stiprinti ar koreguoti, taip pat formuoti stiprią vieningą komandą. Besilaukiančioms moterims dailės terapija naudinga siekiant geriau suprasti laukimosi metu kylančius jausmus, įveikti gimdymo nerimą, užmegzti artimą, naują bendravimo su vaikeliu ryšį. Krizes išgyvenantiems žmonėms tai gali būti didelė pagalba ir saugus kelias pradedant kalbėti apie slegiančius užgniaužtus jausmus ir juos išreiškiant.

Ar dailės terapijos metu tik piešiama?

Savo užsiėmimuose dailės terapiją jungiu su įvairioms psichologinėm technikom, pratimais, namų darbais. Taip pat užsiėmimo metu tik dalis laiko skiriama kūrybai, o ne mažiau svarbi dalis savo kūrinio analizei grupėje ar individualiai. Taigi svarbu ne tiek ką nupieši, kiek tai, kokias įžvalgas piešinio pagalba sau atrandi. O ir kūrybos priemonių daugybė – molis, kreida, smėlis, įvairiausi dažai, popieriai, iškarpos, medžiagos. Jei dirbam gamtoje tai gali būti bet kas, ką pavyksta rasti aplink – lapai, akmenys, medžio šakos... Kartais net pačiam tenka atsistoti kažkurioje piešinio vietoje, kad savo darbu išreikštum tai ką nori.

Kokio meninio pasirengimo reikia, kad galėtum dalyvauti dailės terapijos užsiėmime?

Jokie meniniai įgūdžiai nereikalingi. Visi užsiėmimai turi savo procesą, kurio metu dalyviai pamažu įvedami į kūrybinės išraiškos užsiėmimą, nieko iš anksto nereikia žinoti ar mokėti. Dalyvauti gali visi.

Kada ir kodėl jūs pradėjote vesti užsiėmimus?

Su dailės terapija pradėjau dirbti prieš 6 metus. Pradžioje dirbaus su emocinių ir elgesio problemų turinčiais vaikais, vėliau su jų tėvais. O po kelių metų ėmiau organizuoti užsiėmimus tėvams su vaiais. Per šį laiką yra tekę vesti dailės terapiją ir organizacijoms, ir įkalinimo įstaigose esantiems vyrams, ir sužadėtinių poroms, ir smurtą patyrusioms moterims, o pastaruoju metu daugiausia laiko dirbu su besilaukainčiim moterims ir mokyklinio amžiaus vaikais.

Man tai nuostabus būdas pažinti skirtingus žmones ir didelis džiaugsmas matyti, kaip keičiasi jų vidinis pasaulis. Be abejo ir pati būdama šalia turiu progą geriau pažinti save,gilinti žinias. Myliu savo darbą, tai mano savirealizacijos ir kūrybiškumo šaltinis.

Ar būna, kad nepavyksta atlikti užduoties?

Užduoties neatlikimas taip pat yra jos atlikimo būdas. Svarbu tokiu atveju suvokti, kodėl nepavyko, kaip tai susiję su žmogum, jo išgyvenimais ir kokią žinutę neatliktas piešinys bando atnešti autoriui. Grupės ir vadovo pagalba tai tampa įmanoma, net neturint atlikto darbo.

Kiek reikia užsiėmimų, kad dailės terapija padėtų?

Tai labai priklauso nuo žmogaus tikslų ir pastangų. Būna ateina žmogus su konkrečiu klausimu ir po vieno užsiėmimo išsineša konkretų atsakymą. O būna užtrunka ir metus, ypač jei atėjusiojo tikslas yra tiesiog savęs pažinimas ir ugdymas. Be to, daug žmonių tiesiog „užsikrečia“ dailės terapija – kartą paragavę nori vis grįžti. Va aš pati „užsikrėtus“ jau 6 metus...

Dirbame nedidelėse grupėse, iki 10 dalyvių. Grupę pradedame trumpais pasidalinimais apie save, o tada, priklausomai nuo grupės pobūdžio, dalyviai gauna įvairias užduotis. Jos gali prasidėti įvairiais atsipalaidavimo, vaizduotės pratimais. Piešia savo darbą kikevienas žmogus atskirai. Sutartu laiku dalyviai atsineša savo darbus į bendrą ratą, kur vyksta darbų aptarimas ir analizė.

Dažniausiai kalbame, tačiau kiekvienas dalinasi tik tiek, kiek nori ir gali būt atviras su kitais. Kartais, jei asmuo visiškai nenori kalbėti, galima piešinį aprašyti, o aptarimas paliekamas vėlesniam laikui. Taip pat visi dalyvaujantys grupėse gali savo piešinio ir savęs analizę pratęsti ar pagilinti individualiose konsultacijose.

Ar vadovas analizuoja piešinį, spalvas?

Analizuoja pats žmogus, vadovas tik padeda, atkreipdamas dėmesį į tam tikrus piešinio aspektus, spalvas, pasidalindamas tuo, ką pastebėjo žmogaus kūrybos procese, kartais išsakydamas savo interpretaciją, tačiau niekada neteigdamas, kad supranta piešinį geriau, nei tas, kuris jį sukūrė. Analizė gimsta grupės vadovui kalbantis su kūrinio autorium. Dailės terapija – ne diagnostika, tai individualus savęs pažinimo būdas, kuriame piešinys – svarbus informacijos šaltinis.

Ar dailės terapija gali padėti išspręsti konkrečią problemą ir kaip?

Gali, tik ar padės, labai priklauso nuo pačio žmogaus noro ir pastangų. Dailes terapijos metu žmogus įgauna aiškesnį problemos vaizdą, atranda sprendimui reikalingus suvokimus, gali susiplanuoti priemones ir įgyti jėgų įgyvendinti savo planą problemai spręsti. Tačiau ar išėjęs už grupės ribų jis imsis tą planą įgyvendinti, priklauso nuo pačio žmogaus.

Kur šiuo metu vedate dailės terapijos užsiėmimus?

Visus norinčius išbandyti dailės terapiją kviečiu į VšĮ Solija „šokančių spalvų studiją“ Kaune.

Į klausimus apie dailės terapiją atsakė psichologė Justina Gervytė.
http://www.vaikupsichologas.com